Euro įvedimas ir NT rinkos suaktyvėjimas: kas bendro?
„Tai yra labai sudėtingas klausimas. Kaip dažniausiai moterys turi 200 poreikių, tai ir NT kainas veikia 200 kriterijų, todėl vienareikšmiškai į šį klausimą niekaip nebūtų galima atsakyti. Tačiau aišku viena – įstojus į euro zoną sumažėja palūkanų normos, o jeigu jos sumažėja, paskaičiuokite, kiek žmonės sutaupo per 20 m. Tai yra didžiuliai pinigai, juk per 20 metų palūkanomis sumokami du ar trys namai“, – DELFI sakė VilniausGedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas profesorius habil. dr. Artūras Kaklauskas.
Iš profesoriaus turimų duomenų matyti, kad prie euro zonos prisijungusiose šalyse NT vidutiniškai pabrango keliais procentais. Tačiau esą sutaupymas būdavo didesnis, nes įsivedus eurą ne tik mažėja bazinė palūkanų norma, bet ir bankų maržos.
„Be to, iš viso pasaulio duomenų matyti, kad tam tikrais periodais NT kainos kyla arba krenta visame pasaulyje visiškai nepriklausomai nuo to, ar šalys įstoja į euro zoną, ar ne. Tuo metu kainos kilo ir Japonijoje, JAV, Kanadoje ir Australijoje kainos kilo, nors jos ir niekur neįstojo“, – pabrėžė pašnekovas.
Jo duomenimis, 2002 metais prie euro zonos prisijungus Airijai, Belgijai, Ispanijai, Italijai, Olandijai, Prancūzijai, Vokietijai, būsto kainos pakilo, tačiau jos kilo kelerius metus ir prieš tai. Bet kainų kilimas pastebėtas ir kitose šalyse, kurios neturėjo euro: Australijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje.
Pasak jo, eurą įsivedusiose šalyse, būsto kainos pakilo kiek labiau, nes atpigo kreditai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai didelės įtakos neturėjo.
„Nors Austrija 2002 įsivedė eurą, tačiau nei prieš, nei po to kurį laiką būsto burbulo nebuvo. Danijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje buvo panaši būsto kainų augimo tendencija, nors euro jos neįvedė“, – pabrėžė A. Kaklauskas.
NT kainų dinamika taip pat priklauso nuo regiono.
„Viena situacija gali būti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Čia tas pats kaip vidutinė ligoninės ligonių temperatūra yra 36,6 laipsniai, nors pusė yra mirusių, o kita pusė mirs rytoj“, – dėstė pašnekovas.
Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį į psichologinį efektą, kurį sukėlė euro įvedimas.
„Kitose šalyse įvedus eurą pabrango palyginus nedaug prekių, daugiausia pigių, kurias nuolat naudoja daugelis gyventojų. Tai sukėlė palyginus didelį psichologinį šoką. Gyventojai ir žiniasklaida iš to padarė išvadas, jeigu kyla kasdieninio vartojimo prekių kainos, tai kyla ir NT kainos“, – aiškino profesorius.
Racionalaus pagrindo nėra
„Viena yra logika, racionalūs pagrindai, o kita yra nelogika, kur racionalumo daug nereikia. Mūsų rinką veikia abu šie veiksniai. Jeigu kažkas kalba, kad prieš euro įvedimą žmonės iš čiužinių ištrauks pinigus ir dėl to kainos didės, šis kalbėjimas veikia žmones, kurie net nesiruošia į tai gilintis. Kitose šalyse, kurios įsivedė eurą, nieko ypatingo nebuvo. Kalbėjau su Estijos kolegomis, jie sakė, kad kainų šuolio nebuvo, bet sujudimą, kokį mes jau turime, jie irgi turėjo prieš įsivedant eurą“, – DELFI sakė bendrovės „RE/MAX Lietuva“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas.
Tačiau pašnekovas nemano, kad dabartinis NT rinkos aktyvumas kaip nors susijęs su planais įsivesti eurą.
„Tiesiog žmonės įgauna daugiau drąsos, nes logika yra pakankamai aiški, kad kainos kristi neturėtų, viskas yra gerai. Žmonės akivaizdžiai mato, kad pasiūla yra sumažėjusi. Negalima sakyti, kad galima fiksuoti kainų kilimą, bet pasiūla yra mažesnė. Kai nėra pasiūlos, didelė tikimybė, kad reikės mokėti brangiau“, – kalbėjo jis.
Ž. Galecko teigimu, NT vystytojams yra naudinga kalbėti apie didėsiantį rinkos aktyvumą prieš eurą.
„Kuo daugiau jie kalbės, tuo išaugs tikimybė, kad žmonės pirks. Norėtųsi, kad rinkoje būtų racionalūs dalykai, bet jų nėra. Neracionalūs dalykai daro įtaką kainoms tiek žemyn, tiek į viršų“, – reziumavo NT rinkos specialistas.
Skubės į NT įdarbinti šešėlinius pinigus
Tuo metu NT paslaugų bendrovės „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius mano, kad euras išties turės įtakos NT rinkai.
„Manau, jog euro įvedimas teigiamai paveiktų NT rinką ir ją dar labiau pastimuliuotų. Pirmiausiai yra psichologinis aspektas - galima daryti prielaidą, jog dalis gyventojų nuspręs investuoti į NT vien dėl to, jog tikės, kad euro įvedimas padidins NT kainas, apsaugos jų santaupas nuo nuvertėjimo ir pan. Tad padidėjęs aktyvumas gali ir nulemti tokių lūkesčių išsipildymą“, – DELFI komentavo jis.
Taip pat pašnekovas mano, kad įvedus eurą ir sumažėjus šalies rizikai investuotojai bus aktyvėsi.
„Išaugusi paklausa turėtų prisidėti prie didesnio rinkos aktyvumo. Taip pat esant didesnei paklausai realu sulaukti kainų augimo. Dar vienas dalykas - šešėlinių pinigų įtaka. NT rinka taip pat gali būti pastimuliuota pinigais iš šešėlio. Pagrindinė šešėlinių pinigų injekcijos į NT priežastis – apsauga nuo nuvertėjimo ar pinigų praradimo keičiantis valiutai“, – dėstė A. Antanavičius.
Jo vertinimu, jeigu išsipildytų šios prognozės, didžiausią poveikį pajustų Vilnius.
Aktyvūs ne dėl euro
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius rinkos atsigavimo priežasčių taip pat yra linkęs ieškoti kitur.
„Pirmiausiai tai buvo susiję su atsigaunančia ekonomika ir žmonių lūkesčiais. Kelerius metus susilaikę nuo sprendimo pirkti, per pastaruosius metus didesnė dauguma išdrįso keisti būstą ar investuoti. Vystytojai dešimtimis ir šimtais skaičiuoja pirkėjus, kurie perka būstą investicijai – prie to prisidėjo ir padėtis bankuose, kur indėlių palūkanos nesiekia ir 1 proc., o grąža iš nuomos – 5-8 proc. Tokių pirkėjų ateityje bus dar daugiau, tai rodo ir dabartiniai sandoriai rinkoje, kai investiciniai projektai įgyjami akivaizdžiai „ateities kainomis“, – DELFI komentavo jis.
Atsigavimas Lietuvos NT rinkoje jaučiamas maždaug metus ir tik labiau priartėjus euro įvedimo datai bus galima įvertinti, kokią įtaką turės šis veiksnys.
„Tikėjimas euro įvedimu taip pat turi įtakos, bet ji kur kas mažesnė. Žinoma, su laiku ji gali augti. Ypač, kai bus matyti, kaip pasikeitė NT rinkos padėtis Latvijoje po kitų metų sausio. Nors Estijos vystytojai tvirtina, kad euro įvedimas įtakos kainos neturėjo, to kol kas nepastebi ir latviai“, – sakė M. Statulevičius.
Registrų centro rugsėjo duomenimis, pastaruosius tris mėnesius Lietuvoje pigo beveik visas būstas, išskyrus naujos statybos butus už Vilniaus miesto savivaldybės ribų.
Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo, kad didžiausia dalis bankų ir namų ūkių nesitiki reikšmingų NT rinkos pokyčių, daugėja manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi ir kainos ilgainiui nuosaikiai kils.
Šaltinis: delfi.lt
